2Giedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus.

3Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

4Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido.

5Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus.

6Jūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

7Jis yra Viešpats, mūsų Dievas; visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

8Jis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

9sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

10Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliui­amžina sandora,

11sakydamas: “Tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį”,

12kai jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

13Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

14Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius:

15“Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto”.

16Jis žemei badą pašaukė, duonos ramstį sunaikino.

17Jis pasiuntė pirma jų vyrą, Juozapą, vergijon parduotą.

18Jie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi,

19kol įvyko Jo žodis; Viešpaties žodis išmėgino jį.

20Karalius paleisti jį liepė, tautos valdovas išlaisvino jį.

21Savo namų viešpačiu jį paskyrė ir viso savo turto valdovu,

22kad vadovautų šalies kunigaikščiams, išminties mokytų vyresniuosius.

23Tuomet Izraelis Egiptan atvyko ir Jokūbas viešėjo Chamo krašte.

24Čia Jis labai pagausino savo tautą ir padarė ją stipresnę už jų priešus.

25Jis pažadino jų širdyse neapykantą savo tautai, ir jie ėmė su Jo tarnais elgtis klastingai.

26Jis pasiuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį išsirinko.

27Jie Chamo krašte padarė nuostabių ženklų ir stebuklų.

28Jis siuntė tamsą ir aptemdė kraštą, ir jie nepasipriešino Jo žodžiui.

29Jis pavertė jų vandenis krauju, jų žuvis išmarino.

30Varlės jų žemę apniko, net karalių kambariuose jų buvo.

31Jis tarė, ir visą jų kraštą užplūdo įvairios musės bei mašalai.

32Vietoje lietaus Jis siuntė krušą ir liepsnojančią ugnį visame krašte.

33Jis išmušė figmedžius ir vynmedžius, visame krašte medžius sunaikino.

34Jam tarus, užplūdo begalės skėrių ir žiogų,

35kurie visus augalus jų krašte ir laukų derlių surijo.

36Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią.

37Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių.

38Džiaugėsi egiptiečiai, jiems iškeliavus, nes labai išgąsdinti buvo.

39Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi.

40Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona.

41Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę.

42Jis atsiminė savo šventą pažadą Abraomui, savo tarnui,

43ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis.

44Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko,

45kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį!