1Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas; 2jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. 3Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims. 4Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, 5kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. 6O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: “Aba, Tėve!” 7Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.

8Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai. 9Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti,­ kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?! 10Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų. 11Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.

12Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs. 13Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu. 14Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų. 15Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man. 16Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą? 17Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų. 18Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus. 19Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus! 20Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.

21Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo? 22Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios. 23Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios­pagal pažadą. 24Tai pasakyta perkeltine prasme: jos­tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei,­tai Hagara. 25Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais. 26Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,

27nes parašyta: “Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą”.

28Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas. 29Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.

30O ką gi sako Raštas?­“Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi”.

31Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.