1Anuo metu garsas apie Jėzų pasiekė tetrarchą Erodą, 2ir jis savo tarnams pasakė: “Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos”.

3Mat Erodas buvo suėmęs Joną, sukaustęs jį ir įmetęs į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados. 4Nes Jonas jam sakė: “Tau nevalia jos turėti”. 5Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu.

6Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui. 7Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys. 8O ši, savo motinos primokyta, tarė: “Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą”. 9Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti. 10Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą. 11Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai. 12Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui.

13Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. 14Išlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius.

15Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: “Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto”. 16Bet Jėzus jiems atsakė: “Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti”. 17Jie atsiliepė: “Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis”. 18Jis tarė: “Atneškite juos man”. 19Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms. 20Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių. 21O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

22Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią. 23Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas. 24Tuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. 25Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. 26Pamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: “Tai šmėkla!” 27Jėzus tuojau juos prakalbino: “Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!”

28Petras atsiliepė: “Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu”. 29Jis atsakė: “Ateik!” Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų. 30Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: “Viešpatie, gelbėk mane!” 31Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: “Mažatiki, ko suabejojai?” 32Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. 33Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: “Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!”

34Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete. 35Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius. 36Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietė­tapo visiškai sveiki.