1Viešpats aplankė Sarą ir įvykdė, ką jai buvo pažadėjęs. 2Sara pastojo ir sulaukusiam senatvės Abraomui pagimdė sūnų tuo metu, kurį Dievas buvo jam nurodęs. 3Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku. 4Izaokas pagal Dievo įsakymą aštuntą dieną buvo apipjaustytas. 5Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas. 6Sara tarė: “Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi. 7Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara maitins kūdikį? Aš pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje”.

8Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomas tą dieną iškėlė didelį pokylį.

9Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ta pagimdė Abraomui, besišaipantį iš Izaoko, 10ir tarė Abraomui: “Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų! Jis nebus paveldėtojas drauge su mano sūnumi Izaoku”. 11Tai labai nepatiko Abraomui dėl jo sūnaus. 12Tačiau Dievas tarė Abraomui: “Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Nes iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys. 13Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes jis yra tavo palikuonis”. 14Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje.

15Išsibaigus vandeniui odinėje, ji paliko vaiką po vienu krūmokšniu. 16Paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. Ji sakė: “Negaliu matyti mirštančio vaiko”. Ir graudžiai verkė. 17Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelas iš dangaus tarė Hagarai: “Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą. 18Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!” 19Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.

20Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu. 21Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.

22Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: “Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai. 23Dabar tad prisiek Dievu, kad nekenksi nei man, nei mano vaikams, nei jų palikuonims, bet kaip aš maloningai su tavimi elgiausi, taip ir tu elgsiesi su manimi ir mano kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis!” 24Abraomas atsakė: “Prisiekiu”. 25Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę. 26Abimelechas atsakė: “Aš nežinau, kas tai padarė. Tu man nieko nesakei, aš nieko apie tai negirdėjau iki šios dienos”.

27Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą. 28Abraomas atskyrė septynis ėriukus. 29Abimelechas klausė Abraomo: “Ką gi reiškia šie septyni ėriukai, kuriuos tu atskyrei?” 30Jis atsakė: “Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį”. 31Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė. 32Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje. Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas sugrįžo į filistinų kraštą. 33Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo. 34Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte.