2Neslėpk savo veido nuo manęs tą dieną, kai esu varge. Palenk į mane savo ausį, kai šaukiuosi, skubėk man atsakyti.

3Mano dienos pranyksta kaip dūmai, mano kaulai kaip židinys dega.

4Kaip pakirsta žolė mano širdis džiūsta; aš pamirštu valgyti.

5Nuo skaudžių aimanų oda prilipo prie mano kaulų.

6Esu panašus į dykumų pelikaną, į pelėdą griuvėsiuose.

7Nemiegu ir esu vienišas kaip paukštis ant stogo.

8Priešai mane užgaulioja, ir mano vardas jiems tapo keiksmažodžiu.

9Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimą

10dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn.

11Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.

12Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.

13Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę.

14Tavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių.

15Tavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovės­pasaulio karaliai.

16Kai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje;

17apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.

18Tai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį.

19Iš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,

20kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius,

21kad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje,

22kai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui.

23Jis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas.

24Aš sakiau: “Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas.

25Kadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas.

26Jie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti.

27Bet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs.

28Tavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje”.