1Taip jie atnešė Dievo skrynią ir, padėję ją į palapinę, kurią Dovydas jai paruošė, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Dievo akivaizdoje. 2Dovydas, baigęs aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą Viešpaties vardu 3ir išdalino visiems izraelitams, vyrams bei moterims, kiekvienam po duonos kepalą, mėsos gabalą ir vynuogių pyragaitį.

4Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą. 5Asafą paskyrė vyriausiuoju, po jo­Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed Edomą; Jejelį paskyrė groti arfomis ir psalteriais, o Asafas skambino cimbolais. 6Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios.

7Tą dieną Dovydas pirmą kartą pamokė Asafą su broliais dėkoti Viešpačiui šia giesme:

8“Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo. Skelbkite tautose Jo darbus.

9Giedokite Jam, skambinkite Jam. Garsinkite visus Jo stebuklus.

10Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegul džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

11Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo veido.

12Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus.

13Jūs, Jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

14Jis yra Viešpats, mūsų Dievas, visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

15Atsiminkite per amžius Jo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

16sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

17Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu ir Izraeliui amžina sandora,

18sakydamas: ‘Aš tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį’.

19Jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

20Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

21Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo karalius dėl jų:

22‘Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto’.

23Visos šalys, giedokite Viešpačiui, kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą,

24apsakykite pagonims Jo garbę ir Jo stebuklus visoms tautoms.

25Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų.

26Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangų.

27Šlovė ir garbė Jo akivaizdoje, galia ir džiaugsmas su Juo.

28Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui garbę ir galybę!

29Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje.

30Visa žemė tesudreba prieš Jį! Tvirtai stovi pasaulis.

31Tesilinksmina dangūs ir tedžiūgauja žemė. Tegul skamba tautose: ‘Viešpats karaliauja!’

32Tegul jūra šniokščia ir visa, kas joje! Tegul linksminasi laukai ir visa, kas juose!

33Tada miško medžiai giedos Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateina žemės teisti.

34Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas.

35Sakykite: ‘Išvaduok mus, Dieve, mūsų gelbėtojau! Surink mus ir išlaisvink iš pagonių, kad dėkotume Tavo šventam vardui ir girtumėmės Tavo šlove’.

36Garbė Viešpačiui, Izraelio Dievui, per amžių amžius”. Visa tauta tarė: “Amen”, ir šlovino Viešpatį.

37Taigi jis paliko Asafą ir jo brolius nuolat tarnauti priešais Viešpaties Sandoros skrynią, atliekant kasdienę tarnystę, 38taip pat Obed Edomą bei jo brolius, šešiasdešimt aštuonis; Obed Edomas, Jedutūno sūnus ir Hosa buvo vartininkai. 39Kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus paskyrė prie Viešpaties palapinės Gibeono aukštumoje 40nuolat, rytą ir vakare, aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir daryti visa, kas parašyta Viešpaties įstatyme, kurį Jis davė Izraeliui. 41Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas. 42Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.

43Po to visi išsiskirstė į savo namus; Dovydas sugrįžo palaiminti savo namiškių.