2Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai.

3Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas.

4Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai­iki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose.

5Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku.

6Iš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti.

7Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius.

8Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę.

9Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai­ tiesa, jie visi iki vieno teisingi.

10Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą.

11Tavo tarnas jais įspėjamas; kas jų laikosi, gauna didelį atpildą.

12Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes.

13Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių.

14Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano atpirkėjau.