2Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis­mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.

3Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.

4Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.

5Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.

6Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.

7Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.

8Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.

9Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.

10Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.

11Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.

12Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.

13Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.

14Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.

15Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.

16Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.

17Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.

18Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.

19Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.

20Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.

21Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.

22Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.

23Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.

24Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.

25Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam­tobulas,

26tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.

27Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius.

28Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.

29Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu­peršokti sieną.

30Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.

31Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas?

32Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą.

33Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia.

34Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.

35Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino.

36Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų.

37Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau.

38Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis.

39Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane.

40Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.

41Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi­Jis neatsiliepė.

42Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau.

43Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.

44Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man.

45Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.

46Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas.

47Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas.

48Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus.

49Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui.

50Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius”.