2“Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?

3Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?

4Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.

5Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.

6Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.

7Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?

8Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?

9Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?

10Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.

11Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?

12Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?

13Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?

14Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?

15Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,

16tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.

17Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,

18ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.

19Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.

20Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.

21Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.

22Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.

23Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.

24Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.

25Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,

26su skydu rankoje puola Jį.

27Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.

28Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.

29Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.

30Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.

31Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.

32Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.

33Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.

34Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.

35Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę”.