2Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.

3Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.

4Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.

5Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.

6Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.

7Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.

8Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.

9Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.

10Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.

11Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.

12Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

13Tinginys sako: “Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!”

14Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.

15Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.

16Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

17Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.

18Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,

19yra tas, kas apgauna artimą ir sako: “Aš pajuokavau”.

20Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.

21Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.

22Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

23Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.

24Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.

25Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.

26Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

27Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.

28Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.