2Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.

3Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?

4Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?

5Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,

6kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,

7nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.

8Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.

9Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.

10Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.

11Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.

12Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.

13Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.

14Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.

15Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,

16nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.

17Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.

18Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.

19Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.

20Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,

21prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.

22Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ”.