2“Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui”.

3Jobas atsakė Viešpačiui:

4“Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną.

5Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu”.

6Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros:

7“Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man.

8Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?

9Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas?

10Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu.

11Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį.

12Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra.

13Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą.

14Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.

15Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis.

16Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse.

17Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę.

18Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai.

19Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti.

20Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas.

21Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse.

22Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa.

23Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus.

24Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?”