2Tu, kuris išklausai maldas, pas Tave ateis kiekvienas kūnas.

3Nusikaltimai yra stipresni už mane, Tu apvalai mus nuo mūsų kalčių.

4Palaimintas žmogus, kurį Tu išrenki ir priimi, kad jis gyventų Tavo kiemuose. Mes sotinsimės gėrybėmis Tavo namų, Tavo šventos šventyklos.

5Tu nuostabiais ženklais atsakai mums, mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime visų žemės pakraščių ir tolimiausių pajūrių!

6Tu padėjai kalnus savo jėga, apsisiautęs galybe,

7Tu nutildai jūrų ūžimą, jų bangų šniokštimą ir tautų triukšmą.

8Žemės pakraščių gyventojai bijosi Tavo ženklų, rytus ir vakarus pripildai džiaugsmo.

9Tu aplankai žemę ir palaistai ją, padarai ją labai derlingą. Dievo upė yra pilna vandens. Tu leidi užderėti javams; taip Tu viską paruoši.

10Tu palaistai jos vagas, sulygini grumstus, lietumi suminkštini ją, palaimini želmenis.

11Tu apvainikuoji metus derliumi, Tavo takai pilni riebalų.

12Žaliuoja tyrų ganyklos, džiūgauja pasipuošusios kalvos.

13Pievos pilnos avių, slėniuose vešliai auga javai. Jie linksmai šūkauja ir gieda.