2Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstu

3dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs.

4Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane.

5Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane.

6Aš sakiau: “O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus.

7Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau.

8Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų”.

9Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.

10Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda.

11Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse.

12Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo.

13Bet tu­žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis!

14Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus.

15Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų.

16Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.

17Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,

18išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės.

19Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo.

20Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį.

21Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

22Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti.

23Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi.