2Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!

3Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: “Sugrįžkite, žmonių vaikai!”

4Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.

5Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.

6Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.

7Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.

8Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes­savo veido šviesoje.

9Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.

10Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų­aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.

11Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?

12Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!

13Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!

14Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!

15Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.

16Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!

17Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!