2Tepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą!

3Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties.

4Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus.

5Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti.

6Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes.

7Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane.

8Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti.

9Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas.

10Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave?

11Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje?

12Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje?

13Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave.

14Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą?

15Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti.

16Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai.

17Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina.

18Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.