1Pastebėjau kitą blogybę pasaulyje, kuri yra dažna tarp žmonių. 2Kai kam Dievas duoda turtų, lobio ir garbės. Jis turi visko, ko siela geidžia, bet jis negali tuo pasinaudoti­svetimas naudojasi tuo. Tai yra tuštybė ir didelė nelaimė. 3Jei žmogui gimtų šimtas vaikų ir jis gyventų daug metų, bet jo siela nepasitenkintų gėrybėmis ir jis neturėtų net kapo, tai negyvas gimęs kūdikis yra laimingesnis už jį. 4Jis atėjo į tuštybę ir nueina į tamsą; jo vardą uždengia tamsa. 5Jis nematė saulės ir nieko nežino; jam ramiau negu tam, 6kuris gyventų žemėje du tūkstančius metų, bet nematytų gero; visi eina į tą pačią vietą.

7Žmogus dirba dėl savo burnos, bet jo siela nepasitenkina. 8Kuo išmintingasis pranašesnis už kvailį? Kokia nauda beturčiui, kuris žino, kaip gyventi? 9Geriau matyti akimis negu mintimis klajoti; tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas.

10Visa, kas yra, jau pavadinta ir žinoma, kad tai yra žmogus. Jis negali varžytis su stipresniu už save. 11Daug dalykų, nuo kurių gausėja tuštybės. Kokia nauda iš to žmogui? 12Kas žino, kas žmogui gyvenime naudinga per visas jo gyvenimo dienas, kurios prabėga kaip šešėlis? Kas gali pasakyti, kas bus pasaulyje po jo?